Po masinių muštynių Rukloje miestelio gyventojų nerimas neslūgsta. Susikūrė nepriklausoma iniciatyva „Šaligatvio patrulis“, vienijanti žmones, kuriems rūpi viešoji tvarka ir saugumas. Tačiau aiškinantis, kaip susiklostė dabartinė situacija, tenka grįžti į Panoterius. Čia dalis Ukrainos romų šeimų buvo apgyvendintos dar anksčiau, o vietos gyventojai pasakoja apie kilusius konfliktus, grasinimus ir kitus incidentus.

Panoteriuose - protestai dėl apgyvendinimo

2025 metų pavasarį Jonavos rajono savivaldybė paskelbė apie planus buvusios Panoterių Petro Vaičiūno mokyklos pastate įrengti 70 apgyvendinimo vietų prieglobsčio prašytojams (rašėme ČIA). Ši žinia sukėlė vietos bendruomenės nepasitenkinimą. Gyventojai piktinosi informacijos trūkumu, neįtraukimu į sprendimų priėmimą ir kreipėsi atviru laišku į rajono vadovus bei savivaldybės tarybą (sklebta ČIA).

Bendruomenė priminė, kad mokyklos patalpose jau buvo apgyvendinti nuo karo Ukrainoje pasitraukę žmonės. Pasak panoteriškių, tuomet miestelyje kilo įvairių nepatogumų. Gyventojai reikalavo sustabdyti naują projektą, kol nebus surengtos viešos konsultacijos.

Nepaisant bendruomenės prieštaravimų, Panoteriuose buvo apgyvendinta ir Ukrainos romų šeimų. Būtent su jų gyvenimu miestelyje dalis kalbintų gyventojų sieja vėliau kilusias problemas.

Grasinimai kieme: „Nušausiu tave, visus papjausiu“

Viena Panoterių gyventoja prisimena 2025 metų vasaros vakarą, kai miestelyje kilo konfliktas tarp vietos jaunuolių ir Ukrainos romų. 

Moteris pasakoja tuo metu ramiai leidusi laiką savo kieme, tačiau išgirdo triukšmą, barnius ir keiksmus. Pasižiūrėjusi, kas vyksta, pamatė besibūriuojantį jaunimą. Netrukus į jos kiemą įbėgo trys vietiniai jaunuoliai - vienas jų kruvinu veidu, o iš paskos juos vijosi romų grupė.

Gyventoja suskubo uždaryti vartus. Į kiemą atbėgę jaunuoliai reikalavo padėti susidoroti su tuo, kuris esą sumušė jų tėvą. Moteris atsakė, kad ir jos artimajam kažkas buvo padaręs skriaudą.

Pasak jos, tuomet vienas jaunuolis nukreipė į ją ginklą ir pagrasino.

„Tada jaunuolis išsitraukė ginklą, atstatė į mane ir sako: ,,Nušausiu tave, visus kitus papjausiu, o namą sudeginsiu". O aš stovėjau kaip įbesta, nei krust, bet jaunimui neleidau išeiti į kiemą ir jie patys išsikvietė policiją“, - pasakojo panoteriškė. 

Į įvykį buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai moteriai rodė galimus konflikto dalyvius, tačiau atpažinti juos buvo sunku. Vieną asmenį ji nurodė kaip panašų pagal aprangą, tačiau negalėjo tvirtai pasakyti, ar jis tikrai dalyvavo incidente.

Vėliau moteris buvo kelis kartus kviesta į policijos komisariatą duoti parodymų. Kaip baigėsi tyrimas ir ar kas nors buvo nuteistas, ji nežino.

Naktiniai triukšmai ir sugadinti interneto kabeliai

Kitas Panoterių gyventojas pasakoja apie naktimis po miestelį vaikštinėjančius ir triukšmaujančius jaunuolius. Jo teigimu, jie rinkdavosi krūmuose, rūkydavo, šūkčiodavo, užgauliodavo praeivius ir kviesdavo konfliktuoti.

Dar viena istorija susijusi su nuolat dingusiu interneto ryšiu. Pasak gyventojo, kurį laiką buvo pastebima, kad kabeliai vis nukerpami. Interneto meistrams atvykus taisyti gedimų, paaiškėdavo, jog laidai vėl pažeisti.

Įtarimų kilo, kai kaimynai pradėjo stebėti, kas vyksta prie patalpų, kuriose buvo interneto įranga. Vieną kartą pastebėta, kad į vidų užėjo grupė jaunuolių - Ukrainos romų. Apie tai pranešta policijai. Gyventojo pasakojimu, vėliau paaiškėjo, kad patalpose buvusių jaunuolių kuprinėse buvo laidų. Vienas jų, mėgindamas pasišalinti, susižeidė koją.

Po šio incidento kabelių karpymas, pasak pašnekovo, sumažėjo. Jis šį elgesį vertina kaip tyčinį turto gadinimą, dėl kurio gyventojai kurį laiką kentė interneto ryšio sutrikimus.

Bendruomenės pirmininkė: problemų buvo ir prie vaikų dienos centro

Panoterių bendruomenės pirmininkė, taip pat vadovaujanti vaikų dienos centrui, pasakoja, kad anksčiau problemų kildavo ir prie parapijos teritorijoje esančių patalpų. Jos teigimu, žmonės rinkdavosi prie pavėsinės, palikdavo butelius, vartodavo alkoholį, o gyventojai siųsdavo nuotraukas, fiksuojančias tokius apsilankymus.

Moteris sako pati užrakindavusi vartus ir mėginusi apsaugoti teritoriją, kurioje vyksta vaikų dienos centro veikla. Dėl saugumo buvo nuspręsta įrengti judėjimo kamerą, tačiau, pasak jos, iš valdžios institucijų asmeniškai didesnės pagalbos nesulaukė.

Bendruomenės pirmininkė prisimena ir atvejus, kai moterims buvo grasinama ginklais, o interneto kabeliai karpomi. Vis dėlto ji pabrėžia, kad pastaruoju metu Panoteriuose situacija aprimo. Jos teigimu, anksčiau kilę konfliktai pamažu išsisprendė, o dalis šeimų iš miestelio išsikėlė.

Iš Panoterių - į Ruklą?

Pokalbyje bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad Panoteriuose buvo apgyvendinta ne viena Ukrainos romų šeima. Kai kurios šeimos, anot jos, vėliau išvyko, kitos persikėlė į kitus miestus ar vietoves. Ji taip pat teigia žinanti apie šeimas, kurios iš Panoterių išsikėlė į Ruklą.

Pašnekovė prisimena bendravusi su vienu jaunu romų tautybės asmeniu, kuris jai pasakojo apie gyvenimą Vokietijoje. Pasak bendruomenės pirmininkės, iš jo pasakojimo ji suprato, kad dalis žmonių iš Vokietijos buvo deportuoti, nes nenorėjo mokytis kalbos ir dirbti. Tačiau tai - pašnekovės perteikta jai papasakota informacija, o ne oficialiai patvirtintos aplinkybės.

Moteris pasakoja, kad Panoteriuose gyvenę žmonės ieškojo darbo, tačiau ne visiems pavyko įsitvirtinti. Kai kurie, jos teigimu, buvo kviečiami dirbti ūkiuose ar statybose, bet darbo atsisakydavo. Ji taip pat mini problemas, susijusias su vaikų mokymusi ir priėmimu į ugdymo įstaigas.

Bendruomenės pirmininkė atkreipia dėmesį, kad konfliktų patirtis Panoteriuose nebuvo vienoda. Ji teigia bendravusi ir su kitais ukrainiečiais, kurie nenorėjo turėti nieko bendro su romų šeimomis. Pasak jos, dalis vietos romų taip pat nepritarė atvykusių Ukrainos romų elgesiui.

Ar Panoterių istorija kartojasi Rukloje?

Dabar dalis šių žmonių gyvena Rukloje, kur po lapkričio 6-osios masinių muštynių pradėta nagrinėti sunkaus sveikatos sutrikdymo byla. Prokuratūros duomenimis, dviem asmenims įteikti pranešimai apie įtarimą, vienam jų skirtas vieno mėnesio suėmimas.

Ruklos gyventojai taip pat yra rinkę parašus ir kreipęsi į institucijas dėl, jų teigimu, pasikartojančių problemų. Po pastarųjų įvykių pranešta, kad Rukloje budės policijos patrulių ekipažas, o gyventojų raštas pasiekė savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, policijos komisariatą, Vaiko teisių tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Migracijos tarnybą.

Panoterių liudininkų pasakojimai leidžia suprasti, kad dalis dabartinių Ruklos gyventojų nerimo priežasčių atsirado ne vakar. Tačiau kiekvienas incidentas turi būti vertinamas atskirai, o atsakomybė už konkrečius veiksmus tenka juos atlikusiems asmenims, ne visai tautinei ar bendruomeninei grupei.